Muzika – stebuklus daranti dievų kalba. Muzikuojančių šeimų festivalio-konkurso „Gaidų pynė 2016“ perklausų etapui pasibaigus

Gegužės mėnesį per visą Lietuvą nuvilnijo Muzikuojančių šeimų festivalio-konkurso „Gaidų pynė 2016“ renginių banga. Ir tai tik pirmoji festivalio dalis – dalyvių perklausų etapas. Nors gegužės mėnuo išsiskiria pavasarinių darbų, renginių gausa, mokyklose tvyro kasmetinių egzaminų karštis, visgi dalyvauti festivalyje užsiregistravo net 35 šeimų ansambliai. Tai muzikuojančios šeimos iš visos Lietuvos – Kėdainių, Šakių, Kauno, Kazlų Rūdos, Raseinių rajono, Utenos, Panevėžio, Pandėlio, Vilniaus, Šiaulių, Klaipėdos.

Festivalio dalyviams pasiūlėme rinktis jiems artimą muzikos kryptį ir registruotis trijose kategorijose – pramoginės, liaudies ir akademinės muzikos. Dalyvių amžius ir skaičius, ansamblių instrumentinė-vokalinė sudėtis – neribojama. Dalyviai taip pat galėjo laisvai pasirinkti atliekamus kūrinius. Apribotas buvo tik profesionalių atlikėjų dalyvavimas ansamblio sudėtyje – ne daugiau nei vienas profesionalus atlikėjas, ir būtent tai skatino ir drąsino registruotis mėgėjų kolektyvus.

Festivalio dalyvių perklausos įvyko keturiuose Lietuvos miestuose – Kaune, Panevėžyje, Vilniuje ir Šiauliuose. Simboliška, kad pirmosios dvi perklausos – Kaune, Kauno menininkų namuose, gegužės 14 d., ir Panevėžyje, Panevėžio muzikos mokykloje, gegužės 15 d., įvyko minint Tarptautinę šeimos dieną, kuri siekia atkreipti dėmesį į šeimos institucijos svarbą asmens ir visuomenės gyvenime.

Palaikyti muzikuojančių šeimų į perklausas susirinko nemažas klausytojų būrys. Perklausas taip pat stebėjo ir vertino bei atlikėjams patarimus dalino autoritetinga komisija, kurios dauguma – asociacijos Šv. Kazimiero ordinas nariai. Tai Lietuvos muzikos ir teatro akademijos pedagogai – kompozitorius, orkestrų dirigentas Kazys Daugėla, chorų dirigentas Rolandas Aidukas, muzikologė Virginija Apanavičienė, Lietuvos operos ir baleto teatro operos solistė Sofija Jonaitytė, muzikas ir poetas Petras Juodelė, Šiaulių berniukų ir jaunuolių choro „Dagilėlis“ meno vadovas ir dirigentas bei „Dagilėlio“ dainavimo mokyklos direktorius Remigijus Adomaitis, Šiaulių pučiamųjų orkestro vadovas Sigitas Vaičiulionis. Perklausų dalyvių vertinimo komisijose taip pat dirbo Panevėžio muzikos mokyklos direktoriaus pavaduotoja ugdymui Žydrūnė Pilkauskienė, Vilniaus muzikos mokyklos „Lyra“ direktoriaus pavaduotojas ugdymui Saulius Subačius, Kauno M. Petrausko muzikos mokyklos mokytoja ekspertė Gražina Dainauskienė.

Pasipuošę ir rimtai nusiteikę tiek mažieji atlikėjai, tiek ir kiti jų šeimos nariai klausytojams ir komisijai suteikė daug džiaugsmo ir susižavėjimo kupinų akimirkų. Štai dalyvės mama Ona Auškalnienė ir dukra Rūta Auškalnytė, atvykę iš Kėdainių, itin puoselėja etnokoltūrinį paveldą ir festivalyje „Gaidų pynė“ a cappella atliko senąsias autentiškas aukštaičių liaudies dainas. Ansamblis „Savi Suvalkijoje“ – Linos ir Ramūno Savickų šeima: mama, tėtis ir trys sūnūs – Liudvikas, Rokas ir Simonas, kuriam tik penkeri metai, atvykę iš Kazlų Rūdos, surengė nedidelį, spalvingą, teatralizuotą pasirodymą. Tėčio Mariaus Cechanavičiaus (gitara) ir dukros Saulės (smuikas) ansamblis „Saulėtos marios“ iš Panevėžio žavėjo gražiu styginių instrumentų skambesiu ir atliko pačių šiems instrumentams pritaikytus kūrinius. Brolių Algirdo Leonardo ir Augusto Poškų ansamblis „Mudu abudu“ iš Vilniaus stebino, kaip puikiai abu berniukai muzikuoja dviem instrumentais – klasikine gitara ir fortepijonu. Ansamblis „Yufi“ iš Klaipėdos – brolis Fedor ir sesutės Julija ir Irina Ogarkovai, nors tik keletą mėnesių gyvena Lietuvoje, bet jau dainuoja lietuviškai. Itin artistiškai pasirodė ir vienas jauniausių atlikėjų – šešerių metų Jonas Školnas su savo tėčiu Vladimiru Školnyj atvykę iš Vilniaus ir pagroję trimitais. O štai Juozūnų šeimos ansamblis iš Šiaulių – močiutė Valerija, mama Jurgita ir sūnus Dovydas, žavėjo klausytojus puikiu vokalu, dainavimu iš širdies ir kūrybine patirtimi.

Neįmanoma paminėti visų festivalio ansamblių dalyvių. Visi jie verti susižavėjimo, palaikymo ir paramos. Komisijos narių vertinimu – visi ansambliai buvo atsakingai ir puikiai pasiruošę. O pasak komisijos narės, muzikologės Virginijos Apanavičienės, „daugelis ansamblių tiesiog kėlė susižavėjimą savo entuziazmu, noru muzikuoti ir nesumeluotu nuoširdumu“.

Vienų ansamblių šeimose muzikavimo tradicija tęsiasi iš kartos į kartą, kitus paskatino susiburti muzikos mokyklose besimokantys vaikai ar jų mokytojai, trečius – muzikos mokyklas baigę ar muziko profesiją įgiję tėvai, meilę muzikai perdavę ir savo vaikams. Šiltų padėkos žodžių nusipelnė ir mokytojai, kurie skyrė savo laiką, jėgas ir padėjo ansambliams pasiruošti pasirodymams bei įkvėpė kūrybinių idėjų.

Ypatingos padėkos nusipelno Panevėžio muzikos mokyklos mokytojai Lina ir Saulius Palivonai, paskatinę vaikus ir jų tėvelius muzikuoti drauge, ir festivaliui parengę net penkis naujus ansamblius. Ir, nors juose dalyvaujantys tėveliai su muzika iki šiol dažniausiai buvo susiję tik tiek, kad jų vaikai mokosi muzikos mokykloje, jie puikiai įveikė naujoko pasirodymo scenoje baimę ir entuziastingai muzikavo kartu su vaikais.

Džiaugiamės visais naujai susikūrusiais ansambliais, kurių narius muzikuoti drauge subūrė festivalis-konkursas „Gaidų pynė“. Tokių ansamblių tarp festivalio dalyvių suskaičiavome net devynis. Paskatinti muzikuoti šeimas ir buvo vienas iš festivalio-konkurso „Gaidų pynė“ uždavinių, ir, manau, jį pavyko sėkmingia įgyvendinti.

Festivalį-konkursą „Gaidų pynė“ organizuojančio Šv. Kazimiero ordino vadovas D. magistras Henrikas Armoška-Eismontas džiaugiasi, kad šiemet pirmą kartą organizuojamo respublikinio Muzikuojančių šeimų festivalio-konkurso „Gaidų pynė“ iniciatyvą parėmė Lietuvos Kultūros taryba, skyrusi dalinį projekto finansavimą. Šv. Kazimiero ordinas, kurio obalsis – Vivere bonum faciendo („Gyventi, darant gera“), jau keleri metai vykdo kultūrinius, socialinius, labdaringus projektus, įgyvendinamus Ordino narių bei rėmėjų savanoriško darbo dėka. Tad skirta finansinė parama atvėrė galimybes ne tik surengti festivalio dalyvių pasirodymus Lietuvos regionuose bei suburti muzikuojančias šeimas Vilniuje, bet ir, jau pasibaigus festivaliui, suplanuoti dalyvių koncertines keliones į mokyklas, vaikų globos ar senelių namus. Tokios koncertinės išvykos bus abipusiai naudingos ir suteiks nemažai džiaugsmo tiek atlikėjams, tiek klausytojams.

Muzikuojančių šeimų festivalio-konkurso „Gaidų pynė“ idėją taip pat parėmė ir daugelis Lietuvos muzikos mokykų. Kai kurios jų muzikuojančių savo moksleivių šeimų mokyklinius koncertus organizuoja jau ne vienerius metus. Tad, nors projektą įgyvendinti pradėjome su vienu partneriu – Vilniaus muzikos mokykla „Lyra“, netrukus partnerių gretas papildė ir kitos muzikos mokyklos. Tarp jų – ir mokyklos priėmusios po savo stogu festivalio „Gaidų pynė“ perklausų renginius. Tai – Panevėžio muzikos mokykla, Šiaulių „Dagilėlio“ dainavimo mokykla ir, jau minėta, Vilniaus muzikos mokykla „Lyra“. Bendri tikslai ir idėjos bendradarbiavimo saitais šiemet Ordiną susiejo ir su Baltų kultūros ir paramos fondu, jau kelerius metus Kaune organizuojančiu festivalį „Muzikuojame šeimoje“. O festivalio-konkurso baigiamąjį koncertą po savo stogu maloniai sutiko priimti Vilniaus Balio Dvariono dešimtmetė muzikos mokykla. Tad, planuojantiems laiką iš anksto, jau galime pranešti, kad baigiamasis Muzikuojančių šeimų festivalio-konkurso „Gaidų pynė“ koncertas, kuriame pasirodys visi festivalio dalyviai, įvyks rugsėjo 25 d. (sekmadienį) Vilniuje, Balio Dvariono dešimtmetės muzikos mokyklos didžiojoje salėje.

Festivalio pagrindinis tikslas – skatinti muzikavimo šeimoje tradicijos atgimimą, siekiant stiprinti šeimos ryšius, ugdyti šeimos narių kūrybiškumą, puoselėti šeimos kultūrines tradicijas. Taigi, buvo svarbu atrasti ir padrąsinti muzikuojančių šeimų ansamblius, leisti jiems patikėti savo kūrybinėmis galiomis. Tokių ansamblių atradome iš tiesų nemažai. Nors iš mėgėjų ansamblių ir nereikalaujame aukšto profesionalumo, visgi, muzikuojant pravartu tobulėti, turėti tikslą ir judėti į priekį. Tad, po perklausų komisijos narių individualiai teikti patarimai ir pasiūlymai, ne vienam ansambliui, ypač jei dalyviai neturi profesionalių mokytojų palaikymo ir muzikuoja savarankiškai, padėjo tobulėti ir įkvėpė naujų idėjų. Visgi, svarstant apie tolimesnį muzikuojančių šeimų palaikymą, bendruomenės telkimą ir puoselėjimą, matome, kad tokios epizodinės pagalbos ir paskatinimo yra mažoka. Todėl subrendo idėja ateityje pakviesti šeimas į vasaros stovyklą, kur tėvų ir vaikų ansambliai, gamtos apsuptyje, padedami profesionalių mokytojų, pažintų ansamblinio muzikavimo paslaptis, o kartu ugdytų šeimos narių kūrybiškumą, puoselėtų šeimos kultūrines tradicijas, netrukdomi kauptų muzikinę patirtį, siekdami, kad muzikinė veikla taptų šeimos ir vaikų gyvenimo turtinimo, džiuginimo, kūrybos ir prigimtinių galių atsiskleidimo šaltiniu.

Juk „Muzika tai dievų kalba, jinai stebuklus daranti, nutildanti laukinius žvėris, statanti pilis (…). Kuomet ji prasidėjo – niekas negali susekti. Nestebėtina. Užgimė ji drauge su žmogaus siela ir yra tai jo svarbiausioji ir pirmutinė kalba.“ (Čiurlionis M. K. Apie muziką ir dailę, Vilnius: Valstybinė grožinės literatūros leidykla, 1960, p. 295)