Muzikuojančios šeimos gaidų gijas pynė Kauno valstybinėje filharmonijoje

Gražina Dainauskienė

Jau antrus metus per Lietuvą vilnija muzikuojančių šeimų festivalio-konkurso „Gaidų pynė“ gijos. Ir tas gijas pina šeimų ansambliai akademinės, populiariosios ar liaudies muzikos garsais. Šiuo renginiu, skatindamas šeimų muzikavimą, dalyvius pasirodyti scenoje kviečia Šv. Kazimiero ordinas, padedamas nemažo būrio partnerių, tarp kurių – ir Baltų mokslo ir kultūros paramos fondas bei Kauno Juozo Naujalio muzikos gimnazija.

Festivalio-konkurso dalyvių koncertai-perklausos vyksta visoje Lietuvoje gegužės mėnesį, kuris susijęs su vis labiau populiarėjančia ir gegužės viduryje minima Tarptautine šeimos diena, o taip pat ją supančiomis Motinos ir Tėvo dienomis. Muzika – harmonijos ir darnos išraiška, kuriai pasiekti reikia bendro sutarimo, susiklausymo, kantrybės tobulinant meninį rezultatą. Tad harmonija muzikoje stiprina ir šeimos saitus.

Festivalio koncertas-perklausa Kaune dalyvius sukvietė gegužės 13-ją, kaip jau eilę metų įprasta, artimiausią Šeimos dienai savaitgalį. Tik šiemet vietoj tradicinės ir pamėgtos Kauno Menininkų namų kamerinės erdvės dalyviai rinkosi į svetingą ir talpesnę Kauno Juozo Naujalio muzikos gimnazijos salę, o daugiau nei dešimtmetį Kaune gyvavusį festivalį „Muzikuojame šeimoje“ pakeitė – „Gaidų pynė“. Mat festivalių organizatoriai – Šv. Kazimiero ordinas ir Baltų mokslo ir kultūros paramos fondas – siekiantys vienodų tikslų ir remiami Lietuvos Respublikos Kultūros ministerijos bei Kultūros Tarybos, vardan geresnio rezultato sujungė savo jėgas ir patirtį, kad muzikuojančių šeimų ansambliai iš visos Lietuvos galėtų džiuginti klausytojus ir patys pasidžiaugti savo muzikos bendryste.

Susirinko nemenkas būrys muzikuojančių šeimų ansamblių, kuriems atsivėrė galimybės pasirodyti ne vieną, o du kartus – gegužės mėnesį rengiamose festivalio perklausose sėkmingai pasirodę dalyviai kviečiami į baigiamąjį muzikuojančių šeimų festivalio-konkurso koncertą Vilniuje, įvyksiantį rudenį Balio Dvariono dešimtmetėje muzikos mokykloje.

Tačiau kol kas konkurencijos tarp dalyvių nesijautė – scenoje vieni kitus pakeisdami muzikavo broliai ir sesės, vieni ir su tėvais ar seneliais. Jų pasirodymus vertino solidi, bet kartu geranoriška vertinimo komisija: kompozitorius, orkestrų dirigentas, Lietuvos muzikos ir teatro akademijos docentas Kazys Daugėla, chorų dirigentas, Vilniaus muzikos mokyklos „Lyra“ mokytojas ekspertas, Lietuvos muzikos ir teatro akademijos docentas Rolandas Aidukas, Kauno Juozo Naujalio muzikos gimnazijos direktorius, pedagogas, Vytauto Didžiojo universiteto Muzikos akademijos lektorius Raimundas Simanavičius bei muzikologė, Kauno Juozo Gruodžio konservatorijos ir Kauno Miko Petrausko muzikos mokyklos mokytoja ekspertė Gražina Dainauskienė.

Dalyvių pasirodymus pradėjo „Linksmasis trio“ – šešiametės dainininkės Liepos ir jos tėvelių – Kauno Miko Petrausko muzikos mokyklos mokytojų Evelinos ir Justino Butų ansamblis. Tą pačią muzikos mokyklą atstovavo ir kitas – fleitos, violončelės ir fortepijono trio: sesės Viltė ir Indrė Bagdžiūtės ir Justinas Runevičius. O šios mokyklos absolventų sesės ir brolio – Evitos ir Kajaus fortepijoninis duetas šiemet pasirodė jau kaip Kauno Juozo Gruodžio konservatorijos atstovai.

Retai scenoje skambančia arfa su fortepijonui klausytojus pamalonino sesučių Urtės ir Gerdos Šabanovaičių duetas iš Kauno sakralinės muzikos mokyklos.

Didžiąją dalį pasirodymų sudarė nuo seno šeimyninio muzikavimo tradicijas puoselėjantys Kauno I muzikos mokyklos atstovai. Tai net keturi fortepijoniniai duetai: brolis ir sesė Luknė ir Margiris Aleknos, sesės Liepa ir Elzė Jasaitytės bei Austėja ir Liveta Valentaitės, taip pat dukros ir mamos – Simonos Matelytės ir Jurgitos Matelienės duetas „Šypsena“.

Endriukaičių šešių rankų fortepijoninis ansamblis „Vaivorykštė“ susikūrė mažajai Emilijai pradėjus lankyti muzikos mokyklą ir pakvietus kartu muzikuoti savo mamą ir tėtį. O liaudies muzikos žanrus birbynės, smuiko, akordeono ir gitaros garsais pristatė Širmulių šeimos ansamblis: vaikai – Lukas, Noemi ir Estera su mama Aldona.

Šalia kauniečių pasirodė ir kitų miestų ansambliai. Iš Vilniaus atvyko vokalinis ansamblis „Žydinčios stygos“ – chorinio dainavimo mokyklos „Liepaitės“ atstovės sesės Mažena ir Paulina Rybakaitės, bei jų mama Svetlana Rybakienė.

Jau ne pirmą kartą Kaune koncertavo daininga vilniečių Rizgelių šeimyna: chorinio dainavimo mokyklos „Liepaitės auklėtinės sesės Dominyka ir Emilija su mama ir tėčiu.

Bene trečius metus kauniečiai klausėsi ir kūrybingo Germanavičių kvarteto iš Viduklės miestelio: sesučių Lyjos ir Vėjos bei jų tėčio Audriaus su broliu Rytu.

Šeštadienio koncertą užbaigė šakiečių „Antaniukų“ dainingas ansamblis, kuriame net trijų kartų atstovai: vyriausias – senelis Antanas Adomaitis, jo dukra Aušra ir anūkė Gabija bei sūnus Gintautas su žmona Audrone. Koncertą labai šiltai vedė muzikologė Dainora Merčaitytė, pristatydama klausytojams kiekvieną koncerto dalyvį.

Sekmadienį, gegužės 14-ją, tarptautinės Šeimos dienos išvakarėse vėl klausėmės muzikuojančių šeimų. Tik šį kartą Kauno valstybinės filharmonijos salėje koncertavo profesionalūs atlikėjai bei ansambliai, tapę pernykščio festivalio-konkurso „Gaidų pynė“ laureatais. Koncertą vedė Kauno meisto ceremonmeisteris Kęstutis Ignatavičius.

Palydėtas Šv. Kazimiero ordino Didžiojo Magistro Henriko Armoškos-Eismonto sveikinimo žodžių, laureatų pasirodymą pradėjo ne pirmus metus muzikuojančių šeimų festivaliuose koncertuojantis brolių Algirdo Leonardo ir Augusto Poškų gitarų duetas, meistriškumu nenusileidžiantis ir profesionalams.

Malonu buvo klausyti ir Mamų bei dukrų kvarteto: Violetos Simonavičienės, Kotrynos Simonavičiūtės, Skirmutės Janulaitienės ir Aušrinės Janulaitytės iš Šakių rajono Gotlybiškių kaimo. Ansamblis ne tik pasirodo įvairiuose koncertuose, konkursuose, miestelių šventėse ir renginiuose, dalyvauja televizijos laidose „Duokim garo“, bet yra išleidęs ir savo kompaktinę plokštelę bei skynęs laurus konkursuose.

Makštučių šeimos ansamblis savo meistriškumu klausytojus džiugina kone kasmet. Trys broliai klarnetininkai, daugelio konkursų laureatai, Kauno Juozo Naujalio muzikos gimnazijos auklėtiniai, mokytojo eksperto Vitaliaus Žemaičio ugdytiniai. Koncertuodami garbingiausiose scenose, jie mielai pasirodydavo ir beveik visuose muzikuojančių šeimų festivaliuose kartu su mama pianiste Jolita Makštutiene. Tik dabar visiems trims susirinkti gimtame mieste sudėtinga, nes vyresnieji tęsia studijas Amsterdame ir Lijone, tik jaunėlis Rokas dar mokosi Kaune. Tačiau nors ir nepilna sudėtimi, du broliai – Stasys ir Rokas, pritariant mamai, ir šiemet pristatė naują virtuozinę programą.

Kalbant apie plačią ir muzikalią Beinarių giminę apsiriboti keliomis frazėmis nepakanka. Ji nuo seno garsi muzikinėmis tradicijomis. Svarią ir reikšmingą kūrybinės veiklos žymę Kaune paliko Pranciškus Beinaris – vargonininkas, chorvedys ir kompozitorius, pokario metais globojęs ir prižiūrėjęs Kauno arkikatedros bazilikos istorinius vargonus. Muzikos keliais pasuko ir daugelis jo vaikų bei vaikaičių.

Sūnus Arnoldas – birbynininkas ir pedagogas, ugdantis jaunuosius muzikantus Kaune ir Punske, dukros: Areta – pianistė, Danguolė – įžymioji Kauno chorvedė.

Gausus ir vaikaičių muzikantų būrys: obojininkas Robertas – Lietuvos muzikos ir teatro akademijos docentas, Pučiamųjų ir mušamųjų instrumentų katedros vedėjas, meno daktaras, Lietuvos nacionalinės filharmonijos kamerinio ansamblio „Musica Humana“, šiuolaikinės muzikos ansamblio “Gaida” narys, obojaus meistriškumo paslaptis perteikiantis ne tik studentams, bet ir jauniesiems obojininkams Vilniaus Balio Dvariono dešimtmetėje muzikos mokykloje.

Jo žmona Vaida Striaupaitė-Beinarienė – kompozitorė, Vilniaus Balio Dvariono dešimtmetės muzikos mokyklos projektų ir metodinės veiklos koordinatorė bei kompozicijos mokytoja. Muzikuoja ir jų vaikai: Brigita – fleitininkė, Gabrielė – arfininkė, Laurynas – Mikalojaus Konstantino Čiurlionio menų mokyklos pradinukas, būsimasis obojininkas, Balio Dvariono dešimtmetėje muzikos mokykloje besimokantis dar ir gitaros instrumento valdymo paslapčių.

Muzikos kelią taip pat pasirinko ir Roberto seserys bei brolis Martynas. Karolina Beinarytė-Palekauskienė ir Klementina Beinarytė-Dautartienė – smuikininkės – viena Kauno kvarteto narė, kita – Kauno simfoninio orkestro artistė. Abi sesės dirba ir pedagoginį darbą Kauno I muzikos mokykloje. Kauno simfoniniame orkestre griežia ir altininkė Gertūda Beinarytė-Krunglevičienė, kartu su vyru Laimiu – taip pat altininku.

Jauniausias brolis Martynas baigė dainavimo studijas ir jau kuria vaidmenis Kauno muzikiniame teatre. Jam akompanuoja žmona pianistė Skaistė.

Muzikuoja ir jauniausieji Beinarių giminės atstovai: pusseserės fleitininkė Brigita Beinarytė bei pianistė Kamilė Palekauskaitė. Brigita mokosi M. K. Čiurlionio menų mokykloje fleitos specialybės mokytojos Ūlos Čaplikaitės klasėje. Kamilė – Kauno Juozo Naujalio muzikos gimnazijoje fortepijono specialybės mokytojos Birutės Kumpikienės klasėje. Mergaitės kiekviena atskirai yra tarptautinių ir respublikinių konkursų laureatės. Tačiau jos visada norėjo pagroti kartu. Tam dideliu stimulu tapo festivalis-konkursas „Gaidų pynė“, pastūmėjęs susiburti į duetą.

Susirinkus visiems muzikuojantiems Beinariams ir Kauno valstybinės filharmonijos salės scenoje būtų ankštoka. Todėl koncerte įvairiais kameriniais ansambliais pasirodė tik devyniese.

Gausių muzikuojančių šeimų Lietuvoje yra ne viena, ir ne dvi. Tačiau pamatyti juos kartu muzikuojančius scenoje pavyksta gana retai. Norėjosi sužinoti, ką apie tai galvoja Beinariai, jau ne pirmą kartą susirenkantys šeimyniniam koncertui.

Arnoldas Beinaris. Pas mus gal būt nėra gilių šeimyninio muzikavimo tradicijų, kokios yra, pavyzdžiui, Vokietijoje. Ten neretai susirenkama tiesiog pamuzikuoti kaip mėgėjams, nors muzikavimas būna labai aukšto lygio. Pas juos yra gilios namų muzikavimo tradicijos. O Lietuvoje yra neišnaudota erdvė ir galimybės. Jei didmiesčiuose klausytojai dar gali pasiklausyti koncertų, tai rajonuose tokių galimybių mažai. O galėtų koncertuojantys profesionalai dažniau pasirodyti ir mažesniuose miesteliuose jų bendruomenėms. Tai paskatintų šį judėjimą ir rajonuose.

Gražina Dainauskienė. Tačiau ne visada pavyksta prikalbinti profesionalių atlikėjų šeimų atstovus koncertuoti. Kas labiausiai tai nulemia? Išankstinis kokybės įsipareigojimas ir nenoras „nusileisti“ šalia mėgėjų?

A. B. Gal kai kuriais aspektais veikia ir tai, bet manau, kad kur kas labiau veikia profesionalų užimtumas. O jei dar gyvename ne viename mieste, sunku surepetuoti. Dar jei tai būtų kaip pasikartojantis reiškinys ir vyktų sistemingai, tai gal tokia tradicija ir įsitvirtintų, atsirastų stimulas. Viskas gali pasidaryti įmanoma, kai iš anksto planuoji, žinai, kada kas bus.

G. D. Ar yra skirtumas, kai ruošiate programą su šeimos nariais, ir kai repetuojate su kolegomis?

Karolina Beinarytė-Palekauskienė. Aišku, kad yra. Ir repeticijų atmosfera yra kitokia – draugiška, tolerantiška.

A. B. Manau, ir jausminiai dalykai siejasi. Man daugiausia yra tekę muzikuoti su Karolina, dar su Martynu ir su Gertrūda… Yra dalykų, kurių nelabai supras kiti, nes mes kaip brolis ir sesė vienas kitą labai lengvai jaučiam. Kartais kai groji, net nereikia tartis, viskas automatiškai gaunasi, o su kitu atlikėju gal turėtum pastoviai sakyt – padarykim taip ar kitaip.

G. D. O ką jaunimas galvoja apie muzikavimą kartu?

Martynas Beinaris. Mūsų tėvai tik ir svajojo, kad būtų daugiau šeimos koncertų. O šiaip visada smagu, kai papildomai visi susiburia, repetuoja. Tai suvienija. Juk visi sukuria savo šeimas, rūpinasi savimi, žiūri savo individualios karjeros, nutolsta, o taip susitikti ir pabūt kartu yra smagu.

G. D. Ačiū už pokalbį.

Muzikavimas šeimoje turi keleriopą prasmę – tai ir saviraiška, kūrybiškumo, meninio pojūčio skatinimas, mėgėjams – primirštų muzikavimo įgūdžių stiprinimas, tai ir naujos tradicijos puoselėjimas, ir stimulas susirinkti išsibarsčiusiai giminei, daugiau pabendrauti, gaidų gijomis surišti, supinti ir sutvirtinti šeimas.