Muzikuojančios šeimos paminėjo Tarptautinę šeimos dieną

Puiki, saulėta diena… Iki koncerto dar keliolika minučių, o nedidelė, jauki Kauno valstybinės filharmonijos Mažoji salė – beveik pilna. Nemaža dalis susirinkusiųjų jau žino – bus puikus koncertas.

Gegužės viduryje minime vieną gražiausių ir šilčiausių švenčių – Tarptautinę šeimos dieną. Šią šventę, pradėtą minėti nuo 1994 metų Jungtinių Tautų organizacijos sprendimu, jau ne vienerius metus paminėti kviečia ir Respublikinio muzikuojančių šeimų festivalio „Gaidų pynė“ dalyviai ir svečiai.

Šeimos gyvybingumo, kūrybiškumo ir kultūrinių tradicijų puoselėjimas yra vienas iš muzikuojančių šeimų festivalio „Gaidų pynė“ tikslų, nes šeima visada buvo ir bus svarbiausia žmogaus gyvenimo vertybė. Neveltui festivalio pasirinktas šūkis yra „Muzikuojanti šeima – darni šeima, darni šeima – stipri valstybė“.

Koncero vedėja Gailutė Kaklauskaitė pasveikino susirinkusius su artėjančia švente ir pakvietė pasiklausyti muzikuojančių šeimų – festivalio „Gaidų pynė’2018“ laureatų ir profesionalių muzikų dinastijos atstovių mamos ir dukros, profesorių Veronikos Vitaitės ir Aleksandros Žvirblytės koncerto.

Koncertą pradėjo Panevėžio muzikos mokyklos kanklių ansamblis „Ašarėlė“ – seserys Elzė, Urtė ir Erta Dambrauskaitės bei draugė Rugilė Jakštaitė, – vadovaujamas mokytojos Rimos Mureikienės. Daugelio respublikinių ir tarptautinių konkursų laureatas, jau ne pirmus metus tampantis ir festivalio „Gaidų pynė“ laureatu, ansamblis padovanojo klausytojams latvių kompozitoriaus Raimunds Tiguls kompoziciją „Gruodis“ ir estų liaudies šokį Uks kaks karaga“. Švelnūs kanklių garsai, kartais mąslūs ir paslaptingi, o kartais linksmi ir nerūpestigi sušildė klausytojų širdis.

Į sceną įžengusios Ona Auškalnienė ir Rūta Auškalnytė – mama ir dukra – taip pat nuolatinės festivalio „Gaidų pynė“ dalyvės. Viešnios iš Akademijos miestelio (Kėdainių raj.) labiausiai mėgsta atlikti autentiškas lietuvių liaudies dainas. Ansamblis, kiekvienąkart žavintis ir savo tautine apranga, šį kartą atliko lietuvių liaudies dainą „Nors tamsi naktelė“, o taip pat sudainavo ir jausmingą pokario partizanų dainą „Menu, atbridot jūs per sniegą“, kuri lyg tuometinių įvykių metraštis, išsaugota per visą sovietų okupacijos laikotarpį, dabar papildė lietuvių liaudies dainų aruodą.

Nostalgiškus liaudies muzikos garsus pakeitė scenoje pasirodęs Germanavičių šeimos sesučių Lyjos ir Vėjos smuiko ir fortepijono duetas atvykęs iš Viduklės (Raseinių raj.). Skambėjo vienas klasikos meno šedevrų, A. Vivaldi koncerto smuikui g-moll I-ji dalis Allegro, atlikėjų reikalaujantis ir nemažo virtuoziškumo. Su šia užduotimi jaunosios atlikėjos puikiai susitvarkė, juk neveltui XII tarptautiniame jaunųjų atlikėjų kamerinės muzikos konkurse-festivalyje „Giovanni virtuosi”, kuris įvyko š. m. gegužės mėn. Alytuje, ansamblis buvo apdovanotas laureato diplomu. Ansamblio vadovės – Raseinių meno mokyklos mokytojos Jolanta Turčinskienė ir Laisvida Juodytė.

Vokalinis ansamblis Mamų ir dukrų kvartetas – mama Skirmutė Janulaitienė su dukra Aušrine ir mama Violeta Simonavičienė su dukra Kotryna – iš Gotlybiškių kaimo (Šakių raj.) scenoje taip pat ne naujokas. Jo repertuare – ir profesionalių, ir mėgėjų kompozitorių dainos, tarp jų yra ir keliolika kvarteto narės Skirmutės Janulaitienės kūrinių. Ansamblis atliko lietuvių liaudies dainą „Būčiau nekalbėjus“, S. Janulaitienės „Vaikystės dobilai“ (žodžiai Ritos Mockeliūnienės) ir A. Hammond „Dėkoju tau gyvenime“ (liet tekstas S. Povilaičio). Ansamblio pasirodymas pavergė klausytojus nuoširdumu ir subtiliu jausmingumu.

Vis dar aidint plojimams į sceną įžengė gitaristų Brolių Poškų duetas – pirmiausia Augustas, o netrukus prie jo prisijungė ir Algirdas Leonardas. Augustas, tvirtai pasiryžęs žengti muziko profesionalo keliu, pelnęs ne vieną laimėjimą tarptautiniuose konkuruose, atliko H. Villa-Lobos Preliudą Nr. 1 (gitarai solo), o drauge su broliu Algirdu Leonardu – G. P. Telemanno Fantaziją, J. Lennono ir P. McCartney “Penny Lane” bei A. Piazzolla “Libertango”. Ansamblis, trumpame pasirodyme džiuginęs žiūrovus muzikos stilių ir žanrų įvairove, stebino švelniu ir giliu klasikinės gitros garsu, puikia technika, ansambliškumu, muzikavimo tikslumu. Ansamblio vadovė – Vilniaus „Ąžuoliuko“ muzikos mokyklos mokytoja Vaidotė Benaitienė.

Koncerto pabaigoje lauktasis mamos ir dukros, profesorių Veronikos Vitaitės ir Aleksandros Žvirblytės fortepijoninio dueto pasirodymas. Abiems atlikėjoms muzikavimas su šeimos nariais – ir nuo seno puoselėjama šeimos tradicija, ir šeimos narių bendrystės išraiška, leidžianti pasidalinti gražiausiomis emocijomis. Lietuvoje ir užsienyje puikiai žinomos atlikėjos, pedagogės, tarptautinių konkursų vertinimo komisijų narės, tarptautinių konkursų ir festivalių organizatorės. Visgi šeimos muzikavimo tradicijai puoselėti laiko nepritrūksta.

Ansamblis pirmiausia atliko Sergejaus Rachmaninovo Skerco, Valsą ir Glorija Šešių pjesių keturioms rankoms, op. 11. Vieno žymiausių XX a. kompozitorių kūrinys skambėjo ir emocionaliai ir temperamentingai, su didele dinamine jėga, tarsi simfoninis orkestras. Programą tęsė Klaros lopšinė iš G. Geršvino operos „Porgis ir Besė“, o koncerto pabaigai efektingu džiazo ritmu nuskambėjo M. Šmitzo Dvi pjesės. Klausantis ansamblio atliekamų kūrinių susirinkusieji turėjo išskirtinę galimybę stebėti itin virtuozišką, išjaustą ir entuziastingą atlikimą, skambinimas stebino ir nuostabiu muzikalumu, technišku laisvumu, ir emocinga bei prasminga fraze. Tokį jaudinantį atlikimą lydėjo ilgi plojimai.

Muzikuojančių šeimų festivalis ypač džiaugiasi, kad pavyksta suburti muzikuojančias šeimas – tiek mėgėjus, tiek profesionalus. Ypač dėkojame muzikams profesionalams, kuriems kiekvienas papildomas pasirodymas scenoje dėl laiko stokos dažnai tampa tikru iššūkiu. Vedini supratimo, kad šeima yra pats didžiausias stebuklas mums visiems – šeimoje ne tik užaugame, čia mokomės, formuojamės kaip asmenybės, – ir ieškodami šeimos gyvybingumo, kūrybiškumo šaltinio, teigiame, kad muzikavimas šeimoje gali padėti mažinti dažnoje šeimoje šiandien įsigalinčias problemas tarp tėvų ir vaikų.